• Alexander III Alexandrovich (Russian: Александр III Александрович, Aleksandr III Aleksandrovich)
• Royal House: Holstein-Gottorp-Romanov
• Married: Maria Feodorovna (Dagmar of Denmark)

Links:

• The Peerage
• Geneall
• Johann the Younger #1624
• Wikipedia
• Emperor and Autocrat of All the Russias: Reign 13 March 1881–1 November 1894 (13 years, 233 days) Coronation 27 May 1883

Predecessor: Alexander II Successor: Nicholas II

---

1880-ndatel aastatel taheti Aleksander III-ndale tehti atendaadi katse,põhjusega kõrvaldada tsaar,kes eo meeldinud teatud aadlike grupile.Atendaat õnnestus,aga Aleksander III ja ta perekond pääsesid eluga.Seda asja uuriti ja selgus,et see oli tõsi,et teatud aadlike grupp tahtis teda võimult tõugata atendaadi teel.See oli tsaari poolt moodudtatud uurimiskomitee ametlik teaadanne.Süüdlasi ei leitud.aga sellest võeti õppust.

1880-ndatel aastatel taheti Aleksander III-ndale tehti atendaadi katse,põhjusega kõrvaldada tsaar,kes eo meeldinud teatud aadlike grupile.Atendaat õnnestus,aga Aleksander III ja ta perekond pääsesid eluga.Seda asja uuriti ja selgus,et see oli tõsi,et teatud aadlike grupp tahtis teda võimult tõugata atendaadi teel.See oli tsaari poolt moodudtatud uurimiskomitee ametlik teaadanne.Süüdlasi ei leitud.aga sellest võeti õppust......1894. aasta alguses oli selge,et Aleksander III elupäevad on loetud.Nähtavasti oli põhjus selles kohutavas rongiõnnetuses Borki jaama lähedal-ta sai seal vigastada ja alkoholi nn.liigtarbimisest, sellest arenes välja eluohtlik neeru ja maksa haigus .Troonipärija abieluasjad oli tarvis kiiresti korda ajada.Keisri ootamatu surmatõbi lõpetas ka mängu ,milles oli osalenud Väike K(Alix)...... Keiser oli suremas.Surivoodi juurde astus aeglasel sammul kuulus arst Zahharjin.Doktoril endal oli astma,ta ei suutnud puhkamata teha üle paari sammukorraga,seepärast olid kogu saali pikkuses ,kuni magamistoa ukseni seatud ritta tugitoolid.Keisri magamistoas oli vaimulik.Kroonlinna Johann ja keisri hingekarjane Joann Janõsev.Ja arstid .Nad kohtusid surija kõrvaljõuetu arstiteadus ja kõikvõimas palve,mis peab kergendama surija viimaseid kannatusi.Kõik on lõppenud.Magamistoa uks avaneb.Tohutu Voltaire i stiilis tugitoolis istub surnud keiser.Keisriinna embab teda .Pisut eemal seisab kahvatu Nicky.Keiser suri istudes tugitoolis..........20 oktoober 1894.Mu jumal küll!Milline päev?Jumal kutsus enda juurde meie jumaldatud,kalli,palavalt narmastatud papa.Pea käib ringi ,ei suuda uskuda ,õudne tegelikkus tundub nii ebatõenäoline.Kogu hommiku olime tema juures.kella poole kolme paiku võeti ta pühale armulauale.Oh issand .Üle tunni aja seisin tema peatsis ja toetasin tema pead.See oli pühaku surm.........Nagu tavaliselöt kaasnesid troonile asumisega igasugused kuulujutud.Ühe versiooni järgi olevat leskkeisriinna tahtnud asendada Nikolai oma lemmikpoja Mihhailiga ja olevat püüdnud sundida Nikolaid troonist loobuma...Kuid see oligi vaid kuulujuttTema mehe ja poja kuulus minister S.J.Witte tõi oma "Mälestuses" ära vestluse keisriinnaga,mis puudutas Nikolaid.....KaS TE TAHATE ÖELDA,ET VALITAEJAL EI OLE VAJALIKKUISELOOMU?sEE ON TÕESTI NII,vastas Maris Fjodorovna,kuid sellisel juhul peaks teda asendama Misa,temal aga on veelgi vähemtahet ja iseloomu.Nähtavasti oli õigem teine kuulujutt,mis sammuti keisrikojast liikvele läks.Kui Aleksander suri ,ei olnud ta veel 50-ne aastanegi.Seehiiglane tundus olevat igavene.Kui Nikolai sai ootamatult teada isasurmahaigusest,hakkas tal hirm.Tema paanilisi ütlemisi tsiteerib oma memuaaarides lapsepõlve sõbet Sandro...Nikolai palus luba troonist loobuda.Kuid Aleksander oli kõikumatu:troonipärimise seadust tuleb täita-Nikolai peab troonile asuma.Vastutasuks Nikolai kuuleka nõustumise eest lubatigi tal abielluda Hesseni printsessiga...Ja siis nukker sügispäev Peterburis,Nikolai vaksali perrooni äärde saabus leinarong.Aleksandri kirstu oli teiste seas tulnud vastu võtma ka juba nimetatud minister Witte.Uas keiser saabus Peterburgi koos pruudiga ,tulevane keisriinna ,kelllesse ,nagu räägitakse,ta on armunud,kirjutas Witte.Alixsi maimused hakkasid täide minema:ta saabus Peterburi kohe kirstu järel.Matused kestsid kaua.Kui metropoliit pidas oma järjekordset pikka kõnet ,ei pidanud leskkeisriinna vastu,teda tabas närviatakkning ta karjus:Aitab,Aitab,Aitab...Keiser maeti Peeter-Pauli kirikusse.Riigis kuulutati välja aastane lein.Kuid nende pulmad pidid toimuma juba nädala pärast-Nikolai ema sünnipäeval.Kuni pulmadeni elasid nad lahus:Alix oma õe Ella juures ,suurvürst Sergei Aleksandrovitsi palees.Nicky aga armsas Anitskovis koos emaga.

Kilęs iš Holšteinų-Gotorpų Romanovų dinastijos. Tėvas – Aleksandras II, motina Heseno ir Reino princesė Marija, krikštyta Marija Aleksandrovna.

Pirmuosius dvidešimt savo gyvenimo metų turėjo nedaug šansų tapti Rusijos imperatoriumi, nes turėjo vyresnį brolį Nikolajų, kuris buvo geros sveikatos. Net ir prasidėjus primiesiems ligos požymiams niekas netikėjo, kad jis mirs jaunas. Pagrindinis dėmesys tuo metu buvo skiriamas sosto paveldėtojui, tuo tarpu Aleksandras gavo tik didžiajam kunigaikščiui reikalingą vidurinį išsilavinimą, įskaitant vokiečių, prancūzų, anglų kalbas ir šiek tiek karo mokslo. Nikolajus buvo susižadėjęs su Danijos karaliaus Kristijono XI Gliuksburgo dukrą Dagmara.

Aleksandras paveldėtoju tapo po netikėtos brolio mirties 1865 m. TIk tuomet jis pradėjo studijuoti teisės ir administravimo principus vadovaujant Konstantinui Pobedonoscevui, kuris tuomet buvo Maskvos valstybinio universiteto teisės profesoriumi.

Mirties patale Nikolajus išreiškė norą, kad Aleksandras vestų jo sužadėtinę Dagmarą, kas ir įvyko 1866 m. Būdamas sosto paveldėtoju nuo 1865 m. iki 1881 m. Aleksandras mažai dalyvavo svarstant viešuosius klausimus, tačiau davė suprasti, kad kai kuriais užsienio politikos klausimais turi savo nuomonę, nesutampančią su tuo metu vykdyta politika.

Konservatyvesnių pažiūrų nei tėvas. Rėmėsi konservatyviausiais rusiškojo imperinio nacionalizmo idealus išpažįstančiais visuomenės sluoksniais. Valdymo pradžioje, ekonominių aplinkybių skatinamas, darė ir pažangių reformų: panaikino pagalvės mokestį, įvedė privalomą išpirką laikiniesiems prievolininkams (Lietuvoje tai padaryta dar 1863 m.), sumažino skirtinių sklypų išperkamuosius mokesčius. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ėmėsi kontrreformų: įvedė žemietijų viršininkų pareigybę, apribojo žemietijų ir miestų savivaldą. Apribojo teisę valstiečiams verstis smulkia prekyba, bei keisti gyvenamąją vietą. 1882-1884 m. buvo išleisti įsakymai suvaržantys universitetų autonomiją. Sustiprino kitataučių rusinimą, pritarė antisemitizmo ideologijai, aukštosiose ir vidurinėse mokyklose žydams įvedė procentinę normą. 1887 m. narodnikai (tarp jų ir vilnietis J. Lukoševičius) prieš Aleksandrą surengė nesėkmingą pasikėsinimą.

Rusinimo politiką Lietuvoje imta vykdyti stropiau, pradėta aktyviau ir griežčiau persekioti nelegalią lietuvių spaudą. 1885 m. priimtas Lenkijos karalystės Pradžios mokyklų įstatymas ir Lietuvos Užnemunėje įteisino dėstymą rusų kalba, kitose Lietuvos dalyse rusiškai buvo mokoma nuo 1864 m., vietos kalba čia palikta tik kaip dėstomasis dalykas. 1892 m. priimtos Laikinosios taisyklės nustatė administracines priemones slaptosioms mokykloms persekioti.[1]

Aleksandras III mirė 1894 m. lapkričio 1 d. Livadine, tesulaukęs 49 m. Jam mirus sostas atiteko Nikolajui (Mikalojui) II.

Užsienio politika

Aleksandras nemėgo to, ką jis vadino perdėta užsienio įtaka bendrai, ir ypač vokiška įtaka. Jis siekė įtvirtinti nacionalinisu principus visose viešosiose sferoseir realizuoti savo homogeniškos Rusijos viziją – homogeniškos kalba, administravimu ir religija.

Valdant Aleksandrui III prie Rusijos imperijos prijungta dalis Vidurinės Azijos, blogėjo santykiai su Vokietija, gerėjo su Prancūzija, 1891-1893 m. su ja sudaryta sąjunga. Antisemitizmas

Žydams buvo suvaržyta teisė laisvai judėti. Vienintelė vieta, kur jiems buvo leidžiama gyventi, buvo Lenkija ir Pabaltijo gubernijos.

Vaikai

   Nikolajus II (1868-1918 m.), Rusijos imperatorius (1894-1917);

   Aleksandras Aleksandrovičius (1869-1870 m.), Didysis kunigaikštis;

   Georgijus Aleksandrovičius (1871-1899 m.), Didysis kunigaikštis;

   Ksenija Aleksandrovna (1875-1960 m.), Didžioji kunigaikštytė, jos vyras Didysis kunigaikštis Aleksandras Michailovičius Romanovas;

   Michailas Aleksandrovičius (1878-1918 m.), Didysis kunigaikštis ir Rusijos Imperatorius 1917 Michailo II vardu;

   Olga Aleksandrovna (1882-1960 m.), Didžioji kunigaikštytė, jos vyras Oldenburgo kunigaikštis Petras Frydrichas.

Aleksandras III Šlevsigo Holnšteinų Romanovų šeima Smulkesnė šaka Oldenburgai Gimė: 1845 m. kovo 10 d. Mirė: 1894 m. lapkričio 1 d. Karališkieji titulai Prieš tai: Aleksandras III Rusijos imperatorius 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 Po to: Nikolajus II Lenkijos karalius 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 Suomijos didysis kunigaikštis 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 [rodyti] v • a • r Aleksandras III protėviai [rodyti] ž • a • r Kijevo Rusios, Vladimiro-Suzdalės, ir Rusijos valdovai

Šaltiniai

Antanas Kulakauskas. Aleksandras III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.

Алекса́ндр III Алекса́ндрович (26 февраля [10 марта] 1845, Аничков дворец, Санкт-Петербург — 20 октября [1 ноября] 1894, Ливадийский дворец, Крым) — император Всероссийский, царь Польский и великий князь Финляндский с 1 [13] марта 1881 года. Сын императора Александра II и внук Николая I; отец последнего российского монарха Николая II.

В царствование Александра III Россия не вела ни одной войны. За поддержание мира монарх получил официальное прозвание Царь-Миротворец